Šiandien lego kaladėlės yra labai populiarios – iš jų galima konstruoti praktiškai bet kokias figūras, konstravimas iš šių kaladėlių laviną smulkiąją motoriką, lavina atmintį ir vaizduotę, ir, žinoma, leidžia smagiai praleisti laiką. Šie konstruktoriai yra skirti ir berniukams, ir mergaitėms, konstruktoriai gali būti puikia dovana praktiškai bet kokia proga – tereikia atsižvelgti į vaiko amžių.
Verslo metamorfozė
Viskas prasidėjo dar 1916 metais: O. K. Christiansenas nusipirko medienos apdirbimo parduotuvę, tačiau jos veikla baigėsi nesėkmingai – praėjus aštuoneriems metams parduotuvė sudegė. Gaisrą sukėlė ne kas kitas, o parduotuvės savininko sūnūs, kurie žaidė medienos drožlėmis. Po šio nelaimingo įvykio parduotuvės savininkas pastatė dvi naujas dirbtuves, ir kiek įmanydamas stengėsi praplėsti savo verslą. Vis dėlto, ir tai neatnešė naudos – prasidėjo krizė, ir buvo prarasta didžioji dalis klientų. O. K. Christiansenas ėmėsi mažesnių projektų, ir siūloma produkcija tapo kitokia – vietoj namų prekių buvo pradėti siūlyti mediniai žaislai.
1934-ieji: Lego gimimas
O. K. Christiansenas iš pradžių siūlė medinius žaislus – automobilius, sunkvežimius, ir t.t. Verslas nebuvo labai sėkmingas, ir kartais mediniai žaislai buvo mainomi į tam tikrus maisto produktus. 1934 metais O. K. Christiansenas paskelbė darbuotojų konkursą, ir rinko pavadinimą savo įmonei. Rinktasi iš dviejų galimų pavadinimų: „Legio“ (nuo žodžio „legionas“) ir „lego“ (nuo garsios danų frazės „leg godt“, kas reikštų „žaisti gerai“). Galutinis sprendimas buvo priimtas tuomet, kada kompanijos atstovai išsiaiškino lotynišką „lego“ reikšmę – tai reikštų „aš surinkau“.
1947 metai: medinius žaislus pakeičia plastikiniai
Šiais metais Daniją pasiekė plastiko žaliava, ir kompanija įsigijo plastiko liejimo mašiną. Pirmieji siūlomi žaislai buvo surenkami sunkvežimiai, vėliau pradėti gaminti tuščiaviduriai blokai, leidžiančių statyti sienas. Šie blokai, iš kurių buvo galima statyti, turėjo tuščias ertmes apačioje ir apvalius smeigius viršuje. Iš pradžių šie blokeliai buvo vadinti „automatiškai susikabinančiomis plytomis“, o po penkerių metų pavadinimas buvo supaprastintas, ir žaislai vadinti tiesiog „Lego“ vardu.
Populiarumas įgytas ne iš karto
Iš pradžių šios kaladėlės nesusilaukė didelio susidomėjimo – pirkėjai vis dar mieliau rinkosi medinius žaislus. O. K. Christiansenas nenuleido rankų, ir tęsė, tai, ką pradėjo: netrukus nematyti žaislai buvo pasiūlyti užsienio rinkai, ir netrukus kaladėlės išpopuliarėjo. Šiandien tai – vienas populiariausių žaislų, kuriuos mielai renkasi vaikai įvairiose pasaulio šalyse.