Net ir vertimų biuras Baltic Translations, ar koks nors kitas tarptautinis ir labai geras, nesugebėtų išversti į kitas kalbas tokių garsų, kurie yra neverčiami. Ką apie vertimo paslaptis mano patyrę vertėjai, kokių dalykų išversti neįmanoma?
Gyvūnų kalba
Vertimų biure dirbantis Gediminas sako, kad jam sunkiausia atrodo gyvūnų kalba, kurią išversti į kitas kalbas yra tikrai labai sunku. „Pavyzdžiui, anglų kalboje šuo sako garsą, kuris lietuviškai skambėtų kaip „vūf vūf“, tai yra visiškai kas kita, negu ką sako mūsų lietuviškas su grandine prie būdos pririštas Brisius. Nes jis sako „au“, „au“. Taigi, kaip matome, gyvūnų kalba yra skirtinga užsienio šalyse, nors to tarsi negali paaiškinti įprastais semantiniais kodais. Juk katė, ar ji būtų Bulgarijoje, ar Sirijoje, ar Persijoje, ar Norvegijoje, ar Lietuvoje, ji vis tiek visada sako tą patį garsą. Mes jį vadiname „miau“, bet kiti žmonės jį gali vadinti išvis kitaip. Taigi, bent jau man, kai tenka versti kokias nors pasakų knygeles su kalbančiais gyvūnais, tenka daugiausiai pasukti galvą, kaip padaryti, kad ūdriukokalba gerai skambėtų visomis kalbomis“, – sako Gediminas.
Komiksų garsai
Kitas vertėjo duoną kremtantis žmogus Povilas sako, kad jam sunku būna versti komiksus. Tiesa, Povilas gyvena ne Lietuvoje, ir verčia jis juos tarp skirtingų kalbų. „Žinote, ten dažnai būna į tokius specialius burbulus sudėtųištiktukų. Tai man juos reikia paversti tokiais tikrais smūginiais garsais. Ir tai aišku, kad yra labai sudėtingas dalykas, nes ištiktukai neturi tikslių atitikmenų skirtingose kalbose. Nebent jie kartais gali būti labai panašūs, bet vėlgi, kur vienoje situacijoje aš vartočiau vieną ištiktuką, ten galbūt anglų kalboje bus net penki ar šeši skirtingi pasirinkimai, taigi, nėra lengva žinoti, kaip reikia tuos ištiktukus vartoti“, – sako vertėjas.
Poezija
Vertimai gali būti įvairūs, gali būti labai sudėtingi, ir jie paprastai kažkaip būna išverčiami. Tačiau visi literatūros vertėjai sutartinai tvirtina, kad poezijos neišversi į jokią kalbą – ją nebent parašysi naujai. Gal net apie tai yra ir koks nors eilėraštis parašytas. Jurga verčia dažnai poezijos tekstus, ir sako, kad tai, ką ji daro, neturėtų būti vadinama vertimu. „Visi žino, kad tarp žodžių gali atsirasti neįtikėtinos jungtys. Kiekvienas žodis turi daug savo prasmių ir junglumo variantų. Taigi, si poezija neišvengiamai taip yra, kad kuriasi naujos prasmės“, – sako vertėja.